Vidinės ir atgalinės nuorodos: ką būtina žinoti?

Autorius /

Vidinės nuorodos padeda „Google“ ir vartotojams greitai atrasti, suprasti ir pasiekti svarbiausius jūsų svetainės puslapius, o atgalinės nuorodos (backlink’ai) signalizuoja autoritetą ir pasitikėjimą iš išorės – abi nuorodų rūšys 2026 m. tebėra esminės, tik laimi tos strategijos, kurios pirmiausia kuria realią naudą žmogui ir laikosi „Google“ taisyklių.

Vidinės ir atgalinės nuorodos – kas tai ir kuo jos skiriasi?

Kas yra vidinės nuorodos (internal links)?

Vidinės nuorodos – tai nuorodos, kurios veda iš vieno jūsų svetainės puslapio į kitą tos pačios svetainės puslapį. Paprasčiausias pavyzdys: iš straipsnio į kategorijos puslapį, iš produkto aprašymo į pristatymo sąlygas, iš „Pillar“ straipsnio į susijusius „cluster“ įrašus.

Vidinės nuorodos daro du dalykus vienu metu: (1) jos padeda žmogui rasti logišką „kitą žingsnį“, (2) jos padeda paieškos sistemoms suprasti, kaip susijusios temos, kurie puslapiai yra svarbiausi ir kaip jie tarpusavyje hierarchiškai išsidėstę.

Praktiškai, jei svetainė turi daug turinio, vidinės nuorodos tampa „kelių tinklu“, kuris lemia, ar naujas puslapis bus greitai atrastas, ar liks nepastebėtas (orphan page), net jei turinys yra puikus.

Kas yra atgalinės nuorodos (backlinks)?

Atgalinės nuorodos – tai nuorodos iš kitų svetainių į jūsų svetainę. Jos dažnai vadinamos „referring links“, o skaičiuojant šaltinius – „referring domains“. Jei kitas portalas, asociacija, partneris ar žiniasklaida įdeda nuorodą į jūsų straipsnį, tyrimą ar paslaugų puslapį, tai yra backlink’as.

Backlink’ai veikia kaip pasitikėjimo signalai: jie rodo, kad kažkas iš išorės jūsų puslapį laiko pakankamai vertingu, kad verta jį rekomenduoti. Vis dėlto 2026 m. svarbiausia ne „kiek“, o „kodėl“ ir „kaip“ – kontekstas, tematika, realus naudojimas ir natūralumas lemia daugiau nei plikas skaičius.

Vidinės vs atgalinės: paskirtis, poveikis SEO ir kada kuri svarbiausia

Jei reikėtų labai paprastai: vidinės nuorodos valdo „vidinę ekonomiką“ (atradimas, prioritetai, pasiekiamumas), o atgalinės nuorodos augina „išorinį pasitikėjimą“ (autoritetą, reputaciją, teminį svorį).

  • Jei turite naują svetainę arba daug naujo turinio, vidinės nuorodos dažniausiai duoda greičiausią ir prognozuojamiausią efektą, nes jos 100% jūsų kontrolėje.
  • Jei konkuruojate labai konkurencingoje nišoje, backlink’ai tampa svarbesni kaip „tarpininkas“ tarp panašaus turinio kokybės – bet tik tada, kai jų kilmė ir kontekstas atrodo natūraliai.
  • Jei matote, kad puslapiai neindeksuojami arba indeksuojami lėtai, pirma taisoma architektūra ir vidinis sujungimas, tik tada galvojama apie aktyvesnį link building.

Dažna klaida – bandyti „pirkti autoritetą“ per nuorodas, kai svetainėje dar nėra aiškios struktūros, prioritetinių puslapių logikos ir teminio branduolio. Tokiu atveju net ir geri backlink’ai dalį vertės praranda, nes nėra į ką jų „įleisti“ (nėra stiprios vidinės nuorodų sistemos, kuri paskirstytų vertę ten, kur reikia).

Kaip „Google“ supranta nuorodas 2026 m. (taisyklių bazė)

Nuorodos kaip atradimo ir reitingavimo signalas: crawlability principai

„Google“ pirmiausia turi puslapį rasti. Tai vyksta tikrinimo (crawl) metu, kai „Googlebot“ ateina į puslapį, paima jo turinį ir randa nuorodas į kitus URL – būtent taip, kaip Search Console žinynas apibrėžia tikrinimą kaip naujų ar atnaujintų puslapių radimo procesą.

Jei puslapis yra „užkastas“ (pvz., pasiekiamas tik per vidinę paiešką, filtrų URL, formą ar vien tik per JavaScript scenarijus), tikimybė, kad jis bus atrastas, mažėja. Todėl architektūra ir vidinis sujungimas nėra kosmetika – tai techninė prielaida indeksavimui ir reitingavimui.

Kai „Google“ puslapį atranda, ji sprendžia, ar jį indeksuoti – t. y. išsaugoti ir leisti jam dalyvauti paieškos rezultatuose; paprastai tariant, indeksavimas vyksta tada, kai „Googlebot“ puslapį aplanko, analizuoja jo turinį ir reikšmę bei išsaugo jį „Google“ indekse.

Praktinė išvada: vidinės nuorodos yra vienas iš patikimiausių būdų padėti svarbiems puslapiams būti ne tik atrastiems, bet ir laikomiems „svarbiais“ svetainės kontekste. Kuo daugiau prasmingų kelių veda į puslapį (ypač iš tematiškai artimų ir lankomų puslapių), tuo didesnė tikimybė, kad jis bus tikrinamas dažniau, greičiau persiindeksuos po pakeitimų ir gaus daugiau „svorio“ reitingavime.

Anchor text: kaip rašyti, kad padėtų ir vartotojui, ir „Google“

Anchor text (inkaro tekstas) – tai matomas, paspaudžiamas nuorodos tekstas. Jis pasako vartotojui, ko tikėtis paspaudus, ir padeda „Google“ suprasti nuorodos kontekstą; todėl „Google“ dokumentacijoje apie nuorodų gerąją praktiką akcentuojama, kad nuorodos turi būti aiškios žmonėms ir suprantamos paieškai.

Geras anchor’as lietuvių kalba turi būti (1) aiškus, (2) gramatiškai įlietas į sakinį, (3) neperkrautas. Vietoje „spausti čia“ geriau „peržiūrėkite kainodarą“, vietoje „geriausias optimizavimas“ – „SEO paslaugos“ arba „SEO paslaugų aprašymas“, priklausomai nuo konteksto.

Labai dažnai peroptimizavimas įvyksta ne viename puslapyje, o mastu: kai šimtai vidinių nuorodų kartoja identišką „money“ frazę. 2026 m. saugesnė logika – turėti įvairų, natūralų anchor’ų rinkinį: dalį brandinių, dalį aprašomųjų, dalį ilgų frazių, dalį neutralių („plačiau apie…“), bet visada su prasme.

Dofollow, nofollow, sponsored, UGC – kada kurią žymą naudoti

Techniškai „dofollow“ nėra atskira žyma – tai tiesiog įprasta nuoroda be specialaus rel atributo. Kai norite nurodyti „Google“ ryšį su išorine nuoroda, verta remtis „Google“ gairėmis apie išorinių nuorodų žymėjimą ir naudoti rel atributus: nofollow, sponsored, ugc.

Nykščio taisyklė labai paprasta: jei nuoroda atsirado dėl apmokėjimo, partnerystės ar affiliate – žymėkite sponsored; jei nuorodą sukūrė vartotojas (komentarai, forumai) – ugc; jei jūs nenorite prisiimti atsakomybės už tikslą arba nuoroda yra „techninė“ (pvz., widget) – nofollow. Svarbiausia čia ne „SEO triukas“, o skaidrumas.

<!-- Mokama / affiliate nuoroda -->
<a href="https://pavyzdys.lt/partneris" rel="sponsored">Partnerio pasiūlymas</a>

<!-- Vartotojų sugeneruota nuoroda (komentarai, forumas) -->
<a href="https://pavyzdys.lt" rel="ugc">Nuoroda komentare</a>

<!-- Kai nenorite „rekomenduoti“ (nepasitikite arba tai widget) -->
<a href="https://pavyzdys.lt" rel="nofollow">Išorinis resursas</a>

Svarbus 2026 m. niuansas: rel atributai „Google“ vertinami kaip užuominos (hints), o ne absoliučios direktyvos, todėl „nofollow“ evoliucijos paaiškinime pabrėžiama, kad vien techninis žymėjimas nepakeičia sveiko proto – jei schema atrodo nenatūrali, vien rel atributas jos „neišgelbės“.

Nuorodų schemos ir link spam: ko vengti, kad nerizikuotum matomumu

Link spam – tai nuorodų kūrimas pirmiausia reitingų manipuliavimui, o ne vartotojo vertei. Kad būtų aišku, ką „Google“ laiko problema, verta atsiremti į oficialias „Google“ šlamšto politikas, kur aprašomi pavyzdžiai: mokamos nuorodos reitingams, masiniai link exchange’ai, automatizuoti link’ai, PBN tipo tinklai, prievartinis „footer“/„sidebar“ link’inimas ir panašiai.

2026 m. praktinė saugumo taisyklė – jei nuoroda egzistuoja tik todėl, kad „reikia SEO“, o ne todėl, kad ji realiai padeda skaitytojui, labai tikėtina, kad ilgainiui jos vertė bus neutralizuota arba ji taps rizikos faktoriumi, ypač jei tai vyksta mastu.

Be to, kai „Google“ kalba apie nuorodų šlamštą, ji vis dažniau akcentuoja sistemų gebėjimą neutralizuoti poveikį, o SpamBrain atnaujinimo aprašyme aiškiai matosi kryptis: trumpalaikės „schemos“ dažniau baigiasi nuliu, o kartais ir nuostoliu.

Kada verta šalinti/atmesti blogas nuorodas (disavow) ir kada – ne

Disavow – tai pažangus įrankis, skirtas atvejams, kai turite (ar tikėtina turėsite) rankinį veiksmą dėl nenatūralių nuorodų į jūsų svetainę ir nepavyksta pašalinti jų iš šaltinių. Kadangi šis veiksmas gali turėti neigiamų pasekmių, „Google“ disavow instrukcijoje pabrėžiama: pirmiausia bandykite pašalinti nuorodas, o disavow naudokite atsargiai.

Kada dažniausiai neverta disavow’inti: kai tiesiog matote „keistų“ domenų sąrašą, bet neturite jokio rankinio veiksmo, o nuorodos atrodo kaip automatinis interneto triukšmas. 2026 m. realybė tokia, kad „Google“ dažnai tiesiog ignoruoja daug žemos vertės nuorodų, o agresyvus disavow be diagnozės kartais nukerta ir naudingus signalus.

Kada verta svarstyti rimčiau: jei matote aiškų nenatūralių nuorodų modelį, kuris sutampa su staigiu reitingų kritimu, arba jei anksčiau buvo darytas agresyvus link building (PBN, mokami katalogai, masiniai straipsniai), ir turite realių įrodymų, kad tai yra problema. Net ir tada geras procesas prasideda nuo inventorizacijos ir šalinimo prašymų, o disavow – tik paskutinis etapas.

Vidinės nuorodos – strategija, kuri „laiko“ visą svetainę

Svetainės architektūra: hierarchija, „pillar–cluster“, teminiai silos

Gera architektūra leidžia suprasti svetainę per 10 sekundžių: kas jūs esate, ką siūlote, kokios pagrindinės temos, kokie svarbiausi puslapiai. SEO prasme tai reiškia aiškų kelią nuo bendros temos iki konkretaus klausimo, kad tiek žmogus, tiek „Google“ matytų teminį ryšį.

„Pillar–cluster“ modelis paprastas: turite vieną stiprų „stulpą“ (pvz., „Nuorodų strategija SEO“), ir aplink jį – mažesnius, labai konkrečius puslapius (pvz., „nofollow“, „disavow“, „anchor text“, „orphan pages“). Visi cluster puslapiai nuorodomis grįžta į pillar, o pillar kontekstiškai nuorodomis išeina į cluster’us. Taip sukuriate teminį „silos“ – aiškų, uždarą teminį bloką.

Svarbiausia: ši schema neturi būti dirbtinė. Jei cluster puslapis realiai nepapildo pillar, jis neturi būti ten vien „dėl SEO“. 2026 m. laimi svetainės, kuriose architektūra kyla iš vartotojo kelionės, o ne iš raktažodžių sąrašo.

Link equity (PageRank) paskirstymas: kaip „pamaitinti“ prioritetinius puslapius

Link equity (dažnai vadinama „PageRank perdavimu“) – tai supaprastintas būdas galvoti apie tai, kaip nuorodos perduoda „svorį“ iš vieno puslapio kitam. Viduje jūs šį „svorį“ valdote: iš populiarių, gerai lankomų ir dažnai tikrinamų puslapių galite sustiprinti prioritetinius puslapius, kuriems norite daugiau matomumo.

Praktika: jei turite vieną straipsnį, kuris nuolat generuoja srautą, jis tampa „hub’u“. Į jį įdėkite kelias kontekstines nuorodas į svarbius komercinius arba strateginius puslapius, bet tik ten, kur tai natūraliai padeda skaitytojui (pvz., „Jei norite įgyvendinimo – štai mūsų paslaugos“).

Dažna klaida – „pamaitinti“ viską. Kuo daugiau vienodai svarbių nuorodų, tuo mažiau aiškus prioritetas. Todėl verta turėti 5–20 puslapių sąrašą, kuriuos laikote „money pages“ arba strateginiais puslapiais, ir vidinį link’inimą orientuoti į juos, o ne į „viską po truputį“.

„Orphan pages“ ir click depth: kaip užtikrinti indeksavimą ir pasiekiamumą

Orphan page – puslapis be vidinių nuorodų, į kurį niekas neveda (išskyrus gal sitemap’ą ar išorinę nuorodą). Tokie puslapiai dažnai indeksuojami lėtai arba išvis negauna stabilaus srauto, nes jiems trūksta „vietos“ svetainės struktūroje.

Click depth (paspaudimų gylis) – kiek paspaudimų nuo pagrindinio puslapio reikia, kad pasiektumėte konkretų URL. Kuo gylis didesnis, tuo dažniau puslapis tampa „antrarūšis“ tiek vartotojui, tiek tikrinimui. Jei net ir mažoje svetainėje iki svarbaus puslapio reikia 5–7 paspaudimų, tai signalas, kad architektūra per daug fragmentuota.

Sitemap’as padeda, bet jis nėra architektūros pakaitalas: Search Console paaiškinime apie svetainių schemas akcentuojama, kad mažoje svetainėje, kur puslapius galima pasiekti nuorodomis iš pagrindinio, dažnai net nereikia sitemap’o – tai netiesiogiai pabrėžia nuorodų kelių svarbą.

Vidinių nuorodų tipai: navigacinės, kontekstinės, breadcrumbs, footer (kada kuri tinka)

Vidinių nuorodų tipai nėra „geresni“ ar „blogesni“ – jie atlieka skirtingą vaidmenį. Svarbu, kad kiekvienas tipas turėtų aiškią funkciją, o ne būtų pridėtas iš įpročio.

  • Navigacinės nuorodos (meniu): tinka pagrindinėms kategorijoms ir top puslapiams, bet saugokitės „meniu perpildymo“ – jis mažina aiškumą.
  • Kontekstinės nuorodos tekste: dažniausiai didžiausia praktinė vertė, nes jos atsiranda „ten, kur skauda“ ir turi aiškų kontekstą.
  • Breadcrumbs: padeda hierarchijai, ypač e. komercijoje ir dideliuose blog’uose, kur vartotojas turi grįžti į kategoriją.
  • Footer nuorodos: tinka teisiniams, kontaktams, svarbiems aptarnavimo puslapiams, bet netinka masiškai „stumti“ SEO landing’us.

Jei norite greito efekto, kontekstinės nuorodos yra ta vieta, kur dažniausiai slypi didžiausias „svertas“: jos ir padeda vartotojui, ir realiai nukreipia link equity ten, kur reikia.

Vidinių nuorodų anchor’ai: kiek tikslumo per daug ir kaip išvengti peroptimizavimo

Peroptimizavimas viduje dažniausiai atrodo taip: (1) kartojamas identiškas anchor’as kiekviename straipsnyje, (2) anchor’as neatitinka sakinio, (3) per daug „money“ frazių viename puslapyje, (4) nuorodos dedamos ne dėl prasmės, o dėl skaičiaus.

Saugus metodas – anchor’ų „šeima“: turėkite 6–12 natūralių variantų tam pačiam tiksliniam puslapiui (brandinis, dalinis, aprašomasis, klausimo forma, ilgesnė frazė) ir naudokite juos pagal kontekstą. Lietuvių kalboje tai ypač patogu, nes linksniai natūraliai sukuria įvairovę neatrodydami dirbtinai.

Jei kyla abejonė, ar anchor’as ne per agresyvus, patikrinkite paprastai: ar tokį patį tekstą rašytumėte, jei SEO neegzistuotų? Jei atsakymas „ne“, dažniausiai tai yra signalas sušvelninti.

Praktinis workflow: kaip susieti naują turinį nuo 1 dienos (šablonas redaktoriui)

Naujų puslapių „įleidimas“ į struktūrą turi būti procesas, o ne atsitiktinumas. Žemiau – paprastas redaktoriaus šablonas, kurį galima pridėti prie turinio kūrimo SOP.

  • Prieš publikavimą: pasirinkite 1 „pillar“ puslapį, į kurį naujas turinys logiškai įsijungia, ir įdėkite nuorodą iš naujo puslapio į pillar.
  • Prieš publikavimą: pridėkite 2–4 kontekstines nuorodas į artimiausius cluster puslapius (arba į paslaugų puslapį, jei tai tinka vartotojo ketinimui).
  • Po publikavimo: suraskite 3–8 senesnius, tematiškai artimus puslapius ir į kiekvieną įdėkite po 1 kontekstinę nuorodą į naują turinį.
  • Po publikavimo: atnaujinkite kategorijos/žymos puslapį, kad naujas įrašas būtų matomas ne tik laiko juostoje, bet ir temoje.
  • Po 7–14 dienų: peržiūrėkite Search Console – ar URL buvo atrastas ir indeksuotas; jei ne, trūksta vidinių kelių arba yra techninė kliūtis.

Šis workflow veikia todėl, kad jis sukuria dvi kryptis: naujas puslapis „įsilieja“ į temą (išėjimai), o tema „pripažįsta“ naują puslapį (įėjimai). Jei darote tik vieną pusę, efektas bus silpnesnis.

Atgalinės nuorodos – kas daro jas vertingomis?

Kokybės kriterijai: tematika, puslapio kontekstas, autoritetas, realus srautas

Vertingas backlink’as beveik visada turi keturis bruožus: (1) teminis atitikimas (šaltinis rašo apie panašias temas), (2) kontekstas (nuoroda įdėta prasmingoje teksto vietoje), (3) šaltinio patikimumas (reputacija, redakcinė kontrolė, skaidrumas), (4) realus srautas (žmonės iš tikrųjų gali paspausti).

2026 m. verta galvoti ne „kaip gauti nuorodą“, o „kaip sukurti priežastį, kad žmonės norėtų cituoti“. Tai ypač svarbu, nes paieškos kokybėje vis daugiau dėmesio skiriama patikimumui, autorystei ir realiam naudingumui.

Nuorodos vieta puslapyje: kontekstinė vs šoninė/portraštinė – kuo skiriasi vertė

Kontekstinė nuoroda teksto viduje dažniausiai vertingesnė už šoninę (sidebar) ar portraštinę (footer) vien todėl, kad ji turi aiškų semantinį kontekstą. Jei straipsnis apie „SEO auditą“, o nuoroda įrankio apžvalgai įdėta ten, kur kalbama apie įrankius, signalas yra logiškas.

Šoninės/portraštinės nuorodos gali būti naudingos navigacijai ar partnerių skaidrumui, bet jos dažniau tampa „šabloninėmis“, todėl rizika, kad jos bus vertinamos kaip mažiau reikšmingos, didėja, ypač jei tai masinis, per daug identiškas modelis.

Dofollow ir nofollow profilio logika: kodėl natūraliai reikia mišinio

Natūralus backlink profilis beveik niekada nėra 100% „dofollow“. Realus internetas turi reklamas, UGC, citatas socialiniuose kanaluose, katalogus, komentarus, todėl mišrus rel atributų ir „follow“ signalų rinkinys atrodo organiškiau.

Čia svarbus mąstymas: nofollow nėra „bevertis“. Jis gali atnešti realų srautą, brand’o paminėjimus ir natūralią profilio įvairovę, o kai kuriais atvejais paieškos sistemos jį vis tiek gali panaudoti kaip užuominą, priklausomai nuo konteksto.

Anchor text profiliai: brandiniai, URL, daliniai, „money“ – saugi proporcijų logika

Saugiausias anchor profilis paprastai turi daug brandinių ir URL tipo nuorodų, dalį aprašomųjų/dalinių, ir tik mažą dalį tikslių „money“ frazių. Tai ypač aktualu, jei augate greitai: staigus exact match šuolis dažnai atrodo nenatūraliai.

Praktinė proporcijų logika (ne kaip „matematinė taisyklė“, o kaip sveiko proto kryptis): jei bet kuriuo metu „money“ anchor’ai pradeda dominuoti virš brandinių, jūs kuriate riziką. Geriau tegul brand’as ir URL sudaro „stuburą“, o komercinės frazės atsiranda tik ten, kur jos natūraliai išplaukia iš redakcinio teksto.

„Toksinės“ nuorodos ir mitai: kada jos kenkia, o kada tiesiog ignoruojamos

„Toksinių nuorodų“ tema dažnai pervertinama dėl įrankių, kurie bando automatiškai priskirti „toxic score“. 2026 m. dažniau reali problema yra ne „kad yra blogų nuorodų“, o kad yra nenatūralus modelis: perkamos nuorodos, schemos, masinės šabloninės nuorodos ir manipuliacinė dinamika.

Jei matote pavienes žemos kokybės nuorodas iš atsitiktinių puslapių, dažnai tai yra interneto triukšmas. Pavojus didėja, kai tokių nuorodų daug, jos atsiranda staiga, jos tematiškai nesusijusios ir turi agresyvius anchor’us – tada jau verta daryti gilesnę analizę ir veiksmų planą.

Kaip gauti atgalinių nuorodų?

Turinio kampanijos ir skaitmeninis PR (duomenys, tyrimai, statistika, įrankiai)

Stipriausios nuorodos dažniausiai gimsta iš turinio, kurį kiti nori cituoti: mini tyrimai, statistikos suvestinės, rinkos apžvalgos, „benchmark“ ataskaitos, aiškūs skaičiuotuvai, interaktyvūs įrankiai. Tokios kampanijos veikia, nes duoda „citavimo priežastį“ – tai yra arčiausiai natūralaus link earning.

Jei norite iš turinio PR išspausti maksimumą, planuokite iš anksto: turėkite „press kit“ (1 pastraipos santrauka, pagrindiniai skaičiai, 2–3 citatos, vizualai) ir aiškų nukreipimo URL. Taip žiniasklaidai lengviau parašyti, o jums lengviau gauti teisingą nuorodą į tinkamą puslapį.

Ekspertiniai komentarai, interviu, podcastai, citatos (E-E-A-T stiprinimas)

E-E-A-T (Experience, Expertise, Authoritativeness, Trust) nėra vien „nuorodų žaidimas“ – tai bendras patikimumo paveikslas, kurį kuria autorystė, reputacija, citavimai ir aiškus atsakomybės priskyrimas; todėl „Google“ kokybės vertinimo gairėse E-E-A-T įvardijamas kaip svarbi kokybės vertinimo dalis.

Praktiškai tai reiškia: kai jūs ar jūsų komanda teikia komentarus žiniasklaidai, dalyvauja konferencijose, duoda interviu ar pasirodo podcastuose, jūs gaunate ne tik nuorodas, bet ir reputacinį signalą. Net jei nuoroda nofollow, paminėjimas brandui ir ekspertui gali turėti ilgalaikę vertę.

Partnerystės ir vietinis kontekstas Lietuvoje: asociacijos, renginiai, tiekėjai, katalogai (su saiku)

Lietuvoje labai dažnai geriausios nuorodos yra „realios partnerystės“ šalutinis produktas: narystės asociacijose, bendri renginiai, tiekėjų/partnerių puslapiai, bendros iniciatyvos. Tai veikia, nes nuoroda atsiranda natūraliai – kaip informacija vartotojui, o ne kaip „SEO triukas“.

Katalogai: naudokite tik tuos, kurie turi realią auditoriją ir redakcinę logiką, o ne masinį „SEO katalogų“ sluoksnį. 2026 m. katalogas be srauto ir be atrankos dažniausiai yra nulis, o kartais ir rizika, ypač jei ten atsiduriate su šimtais panašių „optimizuotų“ įrašų.

Žinoma, tai galite patikėti ir profesionalams, kurie įprastai turi geresnes galimybes patalpinti atgalines nuorodas kokybiškose svetainėse. Tam gali būti reikalingos atgalinių nuorodų kūrimo paslaugos ar SEO straipsnių talpinimas.

Broken link / unlinked mentions / link reclaim: greitos pergalės

Greitos pergalės dažniausiai slepiasi ten, kur jūs jau „nusipelnėte“ nuorodos, bet jos dar neturite. Tai trys klasikiniai metodai: (1) broken link – randate mirusią nuorodą kitoje svetainėje ir pasiūlote savo turinį kaip pakaitalą, (2) unlinked mentions – randate brand’o paminėjimus be nuorodos ir paprašote ją pridėti, (3) link reclaim – atgaunate prarastas nuorodas po URL pakeitimų ar migracijų.

Šie metodai veikia geriau nei „šaltas outreach“ į random blog’ą, nes jūs ateinate su logišku argumentu: „Jūs jau mus paminėjote / jūsų nuoroda neveikia / pas jus yra klaida, kuri kenkia vartotojui.“ Tai lengviau priimti redaktoriui ir atrodo natūraliau.

Guest post’ai: kada verta, kada rizikinga (kokybės kriterijai)

Guest post’ai 2026 m. nėra „blogis“, bet jie rizikingi, kai tampa fabriku: daug panašių straipsnių, tie patys anchor’ai, tie patys domenų tipai, aiškus tikslas – nuoroda. Saugus guest post modelis yra redakcinis: jūs rašote ten, kur auditorija realiai sutampa, turinys kokybiškas, o nuoroda yra natūralus šaltinis, o ne pagrindinis tikslas.

Kokybės kriterijai, kuriuos verta sau užsirašyti: ar portalas turi realų srautą, ar turi redaktorių, ar publikuoja turinį reguliariai, ar tema sutampa, ar nuoroda tekste būtų prasminga net jei ji būtų nofollow. Jei bent į pusę klausimų atsakymas „ne“, geriau praleisti.

Mokamos, affiliate ir remiamos nuorodos: kaip dėti teisingai (sponsored/nofollow)

Mokamos ir affiliate nuorodos nėra draudžiamos kaip verslo praktika, bet jos tampa problema, kai yra maskuojamos kaip natūralios ir naudojamos reitingų manipuliavimui. Teisingas kelias – skaidriai žymėti ryšį ir nedaryti „slaptų susitarimų“ dėl anchor’ų, dofollow ir masės.

Jei remiami straipsniai yra jūsų strategijoje, elkitės kaip leidėjas: aiškus žymėjimas („remiama“, „partnerystė“), reali redakcinė kokybė, reali vertė skaitytojui ir teisingi rel atributai. Blogiausia kombinacija – prasta kokybė + maskavimas + šabloninės „money“ nuorodos.

Nuorodų auditas: ką tikrinti ir ką taisyti pirmiausia

Vidinių nuorodų auditas: 404, redirect grandinės, kanonikalai, per daug „vienodų“ anchor’ų

Vidinių nuorodų auditas (kuris įprastai yra SEO analizės ar techninio SEO dalis) prasideda nuo technikos, nes techninės klaidos dažnai tyliai „suvalgo“ visą strategiją. Jei vidinė nuoroda veda į 404, jei ji eina per 2–5 peradresavimus, jei ji veda į canonical’ą, kuris rodo kitą URL, jūs prarandate ir vartotoją, ir „svorį“.

Kanonikalų tema verta atskiro dėmesio: kai turite kelias labai panašias URL versijas, svarbu suprasti, kaip veikia kanoninio URL parinkimas (canonicalization), nes neteisingi signalai gali nukreipti vertę ne į tą puslapį, kurį laikote pagrindiniu.

Dar vienas klasikinis gedimas – „vienodi anchor’ai“. Jei 200 puslapių nuoroda į tą patį URL turi identišką „money“ tekstą, tai atrodo dirbtinai net viduje. Audite verta pasižiūrėti „Top linked pages“ ir „Top linking text“ per įrankius, bet sprendimas vis tiek yra redakcinis: įvairovė ir prasmingas kontekstas.

Backlink profilio auditas: naujos/prarastos nuorodos, įtartini domenai, nenatūralūs šuoliai

Backlink auditui reikia žiūrėti į dinamiką, o ne vien į „snapshot“. Pagrindiniai klausimai: ar nuorodos auga stabiliai, ar yra staigių šuolių; ar prarastos nuorodos sutampa su migracijomis ar kampanijų pabaiga; ar naujų nuorodų anchor’ai atrodo natūralūs; ar šaltiniai tematiškai susiję.

Įtartini ženklai: staigus 100+ domenų šuolis per kelias dienas be realios kampanijos; daug nuorodų iš tos pačios CMS šablonų (footer/sitewide); daug exact match frazių; daug domenų su akivaizdžiai „tuščiu“ turiniu. Tokiais atvejais pirmas žingsnis – suprasti, kas sukėlė šuolį, o ne iškart „disavow’inti“ viską iš eilės.

Įrankiai: Google Search Console, crawler’iai, Ahrefs/Semrush (ką kuris geriausiai parodo)

Search Console yra bazinis, oficialus ir nemokamas šaltinis, todėl praktikoje verta pradėti nuo to, ką Search Console žinynas aiškina apie ataskaitas, klaidas ir indeksavimo signalus.

Crawler’iai (Screaming Frog, Sitebulb ir pan.) geriausiai parodo vidinės architektūros realybę: click depth, orphan pages, redirect grandines, 404, canonical neatitikimus, noindex plitimą, „perlinkinimą“. Jie yra nepakeičiami, kai reikia sutvarkyti struktūrą, nes mato svetainę kaip robotas.

Ahrefs/Semrush (ar panašūs) ypač naudingi backlink auditui, nes jų indeksai dažnai platesni nei Search Console, jie patogiai rodo naujas/prarastas nuorodas, domenų istoriją, anchor profilius, tematikos metrikas. Vis dėlto jų „toxic“ metrikas verta traktuoti kaip indikatorius, o ne nuosprendį.

KPI ir signalai: indeksavimo aprėptis, click depth, vidinis linkų pasiskirstymas, referring domains kokybė

Nuorodų darbas be KPI greitai virsta „darom, nes reikia“. 2026 m. verta turėti kelis aiškius signalus, kurie rodo, ar judate teisingai.

  • Indeksavimo aprėptis: ar nauji puslapiai indeksuojami per protingą laiką, ar yra augantis „Discovered – currently not indexed“ ar panašūs modeliai.
  • Click depth: ar prioritetiniai puslapiai pasiekiami per 1–3 paspaudimus, ar jie „paskęsta“ giliai struktūroje.
  • Vidinis linkų pasiskirstymas: ar top puslapiai remia prioritetinius, ar visi link’ai išbarstyti be logikos.
  • Referring domains kokybė: ar auga tematiškai artimų, realių šaltinių dalis, ar tiesiog daugėja triukšmo.

KPI esmė – ne „didinti skaičius“, o greičiau pamatyti, kur lūžta grandinė: atradimas, indeksavimas, pasiekiamumas, autoritetas ar pasitikėjimas.

Dažniausios klaidos (ir kaip jų išvengti)

„Perlinkinimas“: kai nuorodų daug, bet naudos mažai

Perlinkinimas dažniausiai atsiranda, kai komanda nusprendžia „pridėti daug nuorodų“, bet neturi prioritetų ir konteksto taisyklės. Rezultatas: tekstai sunkiai skaitomi, nuorodos kartojasi, vartotojas praranda dėmesį, o svarbiausi puslapiai negauna aiškaus „svorio“.

Sprendimas – ne „mažiau nuorodų bet kokia kaina“, o „nuorodos tik su funkcija“. Kiekviena kontekstinė nuoroda turi atsakyti į klausimą: kokį vartotojo žingsnį ji palengvina?

Vidinės nuorodos į noindex/canonical/redirect – tylūs autoriteto nutekėjimai

Viena pavojingiausių tylių klaidų – kai vidinės nuorodos nuosekliai veda į URL, kuris yra peradresuojamas, pažymėtas noindex arba yra ne-kanoninis. Taip jūs kuriate „netikrą kelią“: vartotojui – papildomas šuolis, robotui – papildomas darbas, o signalams – prastesnis konsolidavimas.

Dar blogiau, kai tai vyksta mastu (pvz., navigacijoje): tuomet kiekvienas puslapis kartoja tą pačią klaidą, ir nuostolis tampa sisteminis. Todėl audite navigacija ir šabloninės vietos turi būti tikrinamos pirmiausia.

Per agresyvūs „money“ anchor’ai ir šabloninės nuorodos

Agresyvūs anchor’ai (ypač exact match) yra viena dažniausių priežasčių, kodėl backlink profilis atrodo nenatūralus. Viduje jie irgi kelia riziką, jei masiškai kartojami. Šabloninės nuorodos (sitewide) taip pat dažnai atrodo manipuliatyviai, jei jų tikslas – perduoti „svorį“, o ne padėti vartotojui.

Sprendimas: daugiau brandinių ir aprašomųjų anchor’ų, mažiau exact match, daugiau kontekstinių nuorodų tekste, mažiau „visur vienodai“ šablonų.

Mokamų nuorodų nepažymėjimas ir reputacinė rizika

Mokamų nuorodų nepažymėjimas yra dviguba rizika: (1) SEO rizika dėl taisyklių pažeidimo, (2) reputacinė rizika, nes auditorija vis geriau atpažįsta „maskuotą reklamą“. 2026 m. skaidrumas yra ne tik saugumas, bet ir konkurencinis pranašumas.

Jei darote partnerystes, susitarkite dėl žymėjimo iš anksto ir laikykitės vieningos politikos visoje svetainėje. Tada net ir remiami projektai gali kurti ilgalaikį pasitikėjimą, o ne trumpalaikį „SEO boost“.

DUK apie vidines ir atgalines nuorodas

Kiek vidinių nuorodų turėtų būti viename puslapyje?

Nėra vieno „teisingo“ skaičiaus, nes viskas priklauso nuo puslapio tipo, ilgio ir vartotojo užduoties. Praktinė taisyklė 2026 m.: geriau mažiau, bet prasmingų. Jei nuoroda nepadeda skaitytojui žengti logiško žingsnio (suprasti, palyginti, gauti atsakymą, įvykdyti veiksmą), ji dažniausiai nereikalinga. Ilguose gidų tipo puslapiuose natūraliai gali būti daugiau nuorodų, bet jos turi būti išdėliotos pagal temines dalis, o ne „išbarstytos“.

Ar nofollow nuorodos vis dar turi prasmę?

Taip, nofollow turi prasmę kaip skaidrumo ir rizikos valdymo priemonė: kai nenorite rekomenduoti, kai nuoroda yra reklaminė arba kai ji atsirado per UGC. Taip pat jos turi prasmę verslo prasme, nes gali atnešti realų srautą ir paminėjimus. Svarbiausia – naudoti nofollow ne kaip „link juice taupymą“, o kaip santykio su nuoroda apibrėžimą.

Ar galima pirkti nuorodas ir kaip tai suderinti su „Google“ taisyklėmis?

Jei kalbame apie „pirkti nuorodas reitingams“, tai yra rizikinga, nes tai patenka į link spam logiką. Jei kalbame apie reklaminę partnerystę ar remiamą turinį verslo tikslais, tai gali būti suderinama su taisyklėmis, kai (1) yra skaidrus žymėjimas, (2) naudojami tinkami rel atributai (sponsored/nofollow), (3) turinys turi realią vertę auditorijai, o ne yra „SEO maketas“.

Per kiek laiko nuorodos pradeda duoti efektą?

Vidinių nuorodų efektas dažnai matomas greičiau: nuo kelių dienų iki kelių savaičių, ypač jei jos padeda atrasti ir indeksuoti puslapius arba perkelia prioritetą į svarbius URL. Backlink’ų efektas paprastai lėtesnis ir priklauso nuo to, kaip greitai „Google“ aptinka ir įvertina šaltinį, kaip stabiliai nuoroda išlieka, ir ar ji iš tikrųjų keičia pasitikėjimo paveikslą. Realistiškai tai gali būti 4–12 savaičių, o konkurencingose nišose – dar ilgiau.

Kaip pasirinkti gerą anchor text lietuvių kalba?

Geras lietuviškas anchor’as yra natūralus sakinyje ir tiksliai nusako, ką žmogus ras paspaudęs. Rinkitės aprašomuosius variantus („kainodaros puslapis“, „pristatymo sąlygos“, „SEO audito kontrolinis sąrašas“), venkite „spausti čia“, venkite raktažodžių grūdimo ir naudokite linksnius kaip natūralią įvairovę. Jei norite „SEO tikslumo“, darykite tai subtiliai: dalinis atitikimas dažnai atrodo natūraliau nei exact match, o brandiniai anchor’ai ilgainiui yra saugiausias stuburas tiek viduje, tiek išorėje.

Papildomas techninis patarimas auditui: jei matote, kad „Googlebot“ atidėjo tikrinimą dėl robots.txt nepasiekiamumo ar laiko limito, tai gali sulėtinti atradimą ir indeksavimą, todėl nuorodų strategija turi eiti kartu su techniniu stabilumu – čia verta remtis Search Console paaiškinimais apie URL nepasiekiamumo klaidas.

Jei norite dar labiau „užrakinti“ kanoninių URL logiką didelėse svetainėse, praktiškai padeda diagnostika, kurią „Google“ pateikia kanonikalizacijos problemų šalinimo gide, nes jis orientuotas į dažniausius signalų konfliktus ir jų priežastis.

Parašykite komentarą

Į viršų